Šventieji. Šventumas. Bažnyčia vos prieš porą savaičių padovanojo mums antrąjį mūsų tautietį palaimintąjį – arkivyskupą Teofilių. Šią savaitę čia, Marijampolėje, švenčiame palaimintojo Jurgio beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju – 30 metų jubiliejų. Šie du tikėjimo vyrai, kurių šventumą Bažnyčia jau atpažino ir pripažino – Dievo mums duotos dovanos, kad padėtų ir mums atsiliepti į mūsų pašaukimą – tapti šventaisiais. Tokia yra tiesa. Visi esame tam sukurti. Ne veltui ir šv. Jonas Paulius II prieš tris dešimtmečius, skelbdamas Jurgį Matulaitį palaimintuoju, kalbėjo: „šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie parodytų mums kelią...“ Bet iš tiesų – ar tai įmanoma? Ar ir šiandien realu taip gyventi, kad kiti, į mus pažiūrėję, mus prisiminę, pasakytų: jis šventas, ji šventa? Taip, kaip nutiko pal. Jurgiui, kaip nutiko pal. Teofiliui. Galiausiai – ar šventumas šiandien aktualus? Ar reikalingas jis šiandienos pasaulyje? Ką apie tai mano patys šventieji? Šiandienos katechezėje, kurią sakys Vilkaviškio vyskupijos jaunimo sielovados vadovas kun. Jonas Cikana – pal. Jurgio mintys apie šventuosius ir jų kelią. O šių minčių šaltinis – neseniai atrastos ir iki šiol dar neskelbtos pal. Jurgio konferencijos dvasinio gyvenimo temomis.