Kristaus slėpinys (Jo Įsikūnijimas ir Jo Prisikėlimas), kurį švenčiame Eucharistijoje, ypač sekmadienio pamaldose, lydi ir įprasmina kiekvienos dienos laiką per Valandų liturgiją, arba Dievo tarnybą.
Ištikimai laikantis apaštalų nurodymų melstis be paliovos, Dievo tarnybos šventimas taip sutvarkytas, kad visa dienos ir nakties tėkmė būtų pašvęsta Dievo šlovinimui. Tai viešoji Bažnyčios malda, kuria tikintieji (dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai) vykdo karališkąją pakrikštytųjų kunigystę.
Bažnyčios nustatytu būdu švenčiama Valandų liturgija tikrai yra pačios Sužadėtinės balsas, kylantis pas Sužadėtinį arba, dar geriau, tai Kristaus ir Jo Kūno malda Tėvui.
Valandų liturgija skirta tapti visos Dievo Tautos (Bažnyčios) malda. Joje pats Kristus toliau tęsia savo kunigiškąjį darbą per savo Bažnyčią, o kiekvienas dalyvauja joje pagal savo vietą Bažnyčioje ir gyvenimo aplinkybes: kunigai dėl to, kad, atsidėję pastoracijai, yra pašaukti uoliau melstis ir tarnauti Dievo Žodžiui, vienuoliai ir vienuolės – kad taip ragina jų pašvęstojo gyvenimo charizma; visi tikintieji tai daro pagal savo galimybes: „Sielų ganytojai te pasirūpina, kad pagrindinės Valandos, ypač Vakarinė, sekmadieniais ir iškilmingų švenčių dienomis būtų drauge švenčiamos bažnyčioje. Patartina ir pasauliečiams recituoti Dievo tarnybą arba su kunigais, arba vieniems susirinkus, arba net pavieniui.“
Valandų liturgiją reikia švęsti ne tik lūpomis, bet ir pamaldžia širdimi, taip pat įgyti geresnį liturgijos ir Biblijos, ypač psalmių, pažinimą. (Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą 1174-1176)
Rytmetinė malda – darbo dienomis 07.00, šeštadieniais ir sekmadieniais 08.00.
Dieninė malda – nuo pirmadienio iki šeštadienio 13.00.
Vakarinė malda – kasdien 17.00.
Naktinė malda – kasdien 21.00.
