Postsekuliarus buvis ir religinis (ne)muzikalumas. Kalba prof. Tomas Sodeika. Įrašas iš renginio, kuriame giedojo atlikėja, multiinstrumentalistė Rugilė Daujotaitė, o jį vedė Laurynas Jacevičius
Ar girdėti galima tik ausimis? Informaciją apie mus supantį pasaulį įimame, taip vadinamomis, penkiomis juslėmis. Remdamiesi jomis, darome išvadas ir kaupiame patirtį. Nuo tariamo proto triumfo Apšvietos epochoje, buvo siekta žmogų išvaduoti iš tamsių, jį varžančių prietarų bei suteikti jam patikimą būdą pažinti save ir pasaulį. Viena iš didžiausių blogybių laikyta religija, kuri, esą, ne tik neturinti racionalaus pagrindo ir nesivadovaujanti nei mokslu, nei logika, nei empirika, bet nurodo ir į tam tikrą tikinčiojo kognityvinį sutrikimą. Tuo tarpu, netikėjimas suprastas kaip kokybiško ir laisvo mąstymo bei asmenybės brandos rezultatas. Tačiau pastebime, kad pripažįstame ne tik medžių buvimą, patiekalų skonį ar kaktusų pavojų, bet kažką manome ir apie tokius fundamentalius gyvenimo aspektus, kaip moralė, grožis, prasmė ir pan. Negana to, įsitikinimai apie juos daro mūsų gyvenimams itin ženklios įtakos. Tačiau, ar gėrį galima užuosti, meilę paliesti, o gyvenimo prasmę iškramtyti? Ir, ar girdi tik tos dvi kremzlės, styrančios mums iš abiejų galvos pusių? Apie tai ir kalbėta šiame renginyje.
